Höfundur:Netfang:Vefsķša:
Žórólfur Antonsson

Śtgįfuįr:Titill:Rit:
11.1996Stofnsveiflur og veišispįrFreyr

Śtgefandi:Śtgįfustašur:Įrgangur:Tölublaš:Bls.:
Bęndasamtök Ķslands451


Sto-tha1.doc

Stofnsveiflur og veišispįr

Śtdrįttur. Miklar andstęšur eru ķ nįttśrufari į ķslandi Landiš er į mišjum Atlantshafshryggnum sem gerir žaš jaršfręšilega fjölbreytt, einnig liggur žaš į mótum hlżrra og kaldra sjįvarstrauma og vešurkerfi eiga hér tķšum leiš um.
Fįna landsins er fįbreytt vegna legu žess, ef mišaš er viš sambęrilegar breiddargrįšur į meginlöndunum. Viš žessar ašstęšur verša sveiflur ķ fiskistofnum ferskvatns skżrar og betri ašstęšur til žess aš rannsaka sveifluvakana.
Sveiflur ķ laxgengd eru miklar į N- og NA-landi, allt aš 15 faldur munur er į minnstu og mestu veiši en į SV-landi er hann 3-4 faldur. Einnig fer žaš eftir įrgeršum innan , landshluta. Žį mį geta žess aš laxastofnar sušvestanlands eru aš mestum hluta ašeins 1 įr ķ sjó en noršanlands og austan bęši 1 og 2 įr ķ sjó. Aš hafa tvo įrganga inni ķ veiši hverju sinni ętt žvķ aš jafna śt sveiflur fremur en hitt. Ef ašeins er litiš į einn įrgang śr sjó ķ įm fyrir noršan getur žvķ munur į minnstu og mestu veiši oršiš allt aš fertugfaldur.
Helstu žęttir ķ lķfsferli laxins eru hrygning og klak smįseišastig ķ įnum ķ 2-6 įr og fulloršinsstig ķ sjó ķ 1-2 įr. Rannsóknir benda til žess aš af žessum žįttum sé sjįvardvölin mesti orsakavaldur sveiflna ķ laxastofnunum, en umhverfisskilyrši hafi įhrif į žį alla aš einhverju leyti. Ašrir žęttir sem geta haft įhrif į stofnstęrš eru innbyršis samkeppni eša į milli tegunda afrįn, sjśkdómar og mengun eša rask bśsvęša.
Žó aš óvissa sé töluverš ķ spįm um laxgengd eru nokkur atriši sem hęgt er aš nżta viš spįr. Įrgangastyrkleiki ķ įnum, fjöldi gönguseiša og skilyrši ķ sjó viš nišurgöngu seiša eru mikilvęg atriši. Hvort upp- eša nišursveifla sé ķ öšrum fiskstofnum sem samhengi hefur fundist viš. Einnig er samhengi į milli smįlaxagangna og stórlaxa gangna įri sķšar śr sama gönguseišahópi.
Töluveršar sveiflur eru lķka ķ stofnstęrš silungastofna Gildir žaš bęši um sjógengna stofna og stašbundna. Minni rannsóknir hafa veriš geršar į orsökum breytileika ķ stofnstęrš silungastofna en laxa stofna. Žó er ljóst aš sveiflur į umhverfisskilyršum eiga žar drjśgan hlut aš mįli.

Inngangur
Lķfrķki Ķslands er sérstętt og umhverfi lķfveranna einnig. Sérstaša žessi felst m.a. ķ legu landsins, en einangrunin veldur tegundafęš lķfvera. Margbreytileg jaršfręšileg gerš landsins skapar mismunandi skilyrši fyrir lķfverur į tiltölulega litlu svęši. Ķsland liggur einnig į mótum kaldra og hlżrra sjįvarstrauma sem veldur breytileika ķ ytri skilyršum lķfveranna frį tķma til tķma, eftir žvķ hvernig straumunum er hįttaš. Landiš liggur einnig ķ braut vešrakerfa, en lęgšabraut sem aš jafnaši liggur yfir landiš er einn mesti įhrifavaldur į vešurfar ķ žessum heimshluta. Žessir vešuržęttir og sjįvarstraumar gera verulegan mun į tķšarfari milli landshluta. Svo afgerandi er žessi munur aš af sex megin vešurlagsflokkum sem heiminum er skipaš ķ teljast Sušurland og Noršurland sitt til hvors flokksins.
Ašstęšur til rannsókna į sveiflum ķ dżrastofnum, ekki sķst laxastofnum, eru įkjósanlegar hérlendis aš mörgu leyti. Mikill breytileiki ķ įšurtöldum umhverfisžįttum aušveldar aš tengja žį viš sveiflurnar ķ dżrastofnunum. Engar sjįvarveišar eru stundašar į laxi hér viš land og skrįning. veišinnar ķ įnum er nįkvęm. Fįar tegundir lķfvera gera myndina einnig skżrari, žannig aš innbyršis įhrif eins dżrastofns į annan verša ekki eins flókin ķ tegundafįum samfélögum. En hafa ber ķ huga, aš žó aš talaš sé um fįar tegundir hérlendis mišaš viš sambęrilegar breiddargrįšur į meginlöndunum er sķšur en svo um minni lķfręna framleišslu aš ręša..
Ašeins fimm tegundir ferskvatnsfiska eru hér į landi. Hér veršur eingöngu fjallaš um laxfiskategundirnar žrjįr; lax, bleikju og urriša. Auk žeirra eru hornsķli og įll ķ ferskvatni hérlendis. Lax hrygnir ķ ferskvatni og gengur svo til. sjįvar sem seiši og tekur śt mestan vöxt ķ hafinu įšur en hann snżr heim į nż. Mismunandi stofnar bleikju og urriša, ganga żmist til sjįvar hluta śr įri (sjógöngustofnar) eša ala allan sinn aldur ķ fersku vatni (stašbundnir stofnar). Hér į eftir veršur reynt aš gera grein fyrir sveiflum ķ stofnum žessara tegunda fiska, hvaš veldur sveiflunum og hvort hęgt er aš sjį žęr fyrir aš einhverju leyti.

Stofnsveiflur ķ laxastofnum į Ķslandi
Mikill breytileiki er ķ laxgengd į milli. įra ķ ķslenskum laxveišiįm. Sveiflur ķ laxgengd eru sżnu meiri ķ įm noršanlands og austan en ķ įm į Sušur- og Vesturlandi. Sem dęmi um žetta mį taka Ellišaįrnar į SV-landi en žar hefur munur į mestu og minnstu veiši veriš žrefaldur į įrabilinu 1960-1995 (1. mynd a). Til samanburšar hefur veriš 15 faldur munur ķ įm į Noršausturhorni landsins sama tķmabil (1. mynd b). Žessi munur er į milli landshluta žrįtt fyrir aš noršanlands og austan sé lax af sama gönguseišaįrgangi til helminga smįlax og stórlax (eša eitt og tvö įr ķ sjó) sem ętti aš jafna breytileika ķ stofnstęrš fremur en hitt. Ef ašeins er litiš į einn įrgang śr sjó ķ įm fyrir noršan getur žvķ munur į minnstu og mestu veiši oršiš allt aš fertugfaldur. Aftur į móti er lax af suš-vestursvęšinu aš langmestum hluta ašeins eitt įr ķ sjó. Raunverulegar sveiflur eru jafnvel enn meiri en veišitölur gefa til kynna žvķ aš veišiįlag minnkar meš stękkandi stofni viš óbreytta sókn. Gönguseišaaldur er einnig mismunandi eftir landshlutum, almennt hęrri og meš meiri spönn į Noršur- og Austurlandi.
Einnig er mest fylgni į veiši ķ įm sem liggja landfręšilega nįlęgt hver annarri. Flokka mį landiš ķ nokkur svęši žar sem heita mį aš sama sveifla sé ķ. įnum. Žannig fylgjast įr aš innan svęša į SV- landi, ķ Borgarfirši, ķ Hśnavatnssżslum og į NA-landi. Žetta bendir til žess aš žaš séu einhverjir sameiginlegir žęttir į hverju svęši sem stilla saman sveiflurnar.

Hvaš veldur stofnsveiflum ķ fiskistofnum?
Żmislegt getur minnkaš eša aukiš lķfslķkur laxins į öllum lķfsskeišum. Hér veršur fariš yfir helstu žętti sem fręšilega geta haft įhrif į stofnstęrš laxins og reynt aš meta hvaša meginžęttir hafi įhrif ķ ķslenskum įm.

Hrygning og klak
Hrygning getur oršiš žaš lķtil aš uppeldisskilyrši seiša nżtist ekki aš fullu. Of lķtil hrygning getur stafaš af žvķ aš hrygningarstofn sé ķ lęgš af nįttśrulegum orsökum, į sama tķma og skilyrši eru batnandi į beitarsvęšum seiša. Hindranir į gönguleiš fisks, hvort heldur er af völdum manna eša nįttśrunnar sjįlfrar, geta takmarkaš eša komiš ķ veg fyrir hrygningu. Ofveiši getur veriš orsök ónógrar hrygningar, en ofveiši er skilgreind sem of mikil veiši į stofni žannig aš endurnżjunargeta hans minnkar. Dęmi eru um tvo fyrrtöldu žęttina hérlendis en ekki hefur veriš sżnt fram į ofveiši ķ ķslenskum laxveišiįm eftir aš nśverandi form į nżtingu var tekiš upp. Erlendis er samt sem įšur vķša tališ aš of nęrri laxastofnum sé gengiš. Stafar žaš mest af žvķ aš veišar eru stundašar ķ sjó meš ströndum fram allt aš ósum įnna, auk veiša ķ įnum sjįlfum og getur veišiįlag žį oršiš mjög mikiš. Nżkomin tķska sem felst ķ žvķ aš sleppa laxi sem veišst hefur į stöng, undir merkjum verndunar laxastofna į žvķ ekki viš hérlendis, žó svo aš hśn geti nżst vķša erlendis.
Nęsta stigiš ķ lķfsferlinum er klakiš. Klak og kvišpokastig getur misfarist žó aš hrygning sé nęg. Žetta er sjaldgęft ķ ķslenskum laxveišiįm af žeim 15 įra rannsóknartķma hérlendis sem til er um žessa žętti. Žó eru til dęmi um žaš ķ einstaka įm eša ofarlega ķ vatnakerfum į Noršur- og Austurlandi, aš sumur séu svo köld aš klak verši mjög seint og žį eru vorgömlu seišin illa undir nęsta vetur bśin. Ferst žį mikiš af žeim.
Ef slķkt įrferši er einstakt innan um įr meš betra tķšarfari, bęta įrgangar undan og eftir žaš upp. Ef nokkur slęm įr fylgjast aš ķ tķšarfari (sem algengara er) getur stór klakįrgangur hvort sem er aldrei nįš gönguseišastęrš įn žess aš veruleg afföll verši fram aš žeim tķma.
Seinni hluta sķšustu aldar, eftir aš lķfsferill laxins var ķ stęrstum drįttum kunnur, var tališ aš klak vęri takmarkandi žįttur ķ višgangi laxastofna. Žį komst ķ tķsku aš klekja śt hrognum og dreifa kvišpokaseišum sem vķšast. Žessi tķska var allsrįšandi hérlendis rétt fyrir aldamót og fyrstu įratugi žessarar aldar. Vera mį aš žetta hafi hjįlpaš ķ einhverjum tilvikum, en žegar reynt var aš skoša įrangurinn heilt yfir, kom ķ ljós aš žetta hafši litlu skilaš.

Tafla 1. Fjöldi gönguseiša og endurheimtur śr hafi ķ Ellišaįm og Vesturdalsį ķ Vopnafirši. Einnig veišiįlag ķ fyrrnefndu įnni. - Veik gögn liggja aš baki tölum ķ svigum.
______________________________________________________________________________________________
Įriš, sem seišin gengu nišur
1975 1985 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994
______________________________________________________________________________________________
Ellišaįr:
Fjöldi gönguseiša 14000 29000 23000 22000 24000 22000 27500 18000 14500
Endurheimtur aš įri 20,8% 9,4% 12,7% 8,1% 5,4% 8,5% 9,6% 9,8% 9,0%
Veišiįlag 43% 34% 41% 44% 37% 47% 42% 49% 41%
Vesturdalsį:
9300- 9300- 19000
Fjöldi gönguseiša 14600 (11100) 13400 24000
Endurheimtur aš įrilišnu ķ veiši 0,56% (0,51%) 2,10% 1,2%
Endurheimtur aš tveimur įrum lišnum ķ veiši 0,64% (0,50%) 0,63% 0,43%
______________________________________________________________________________________________

Smįseišin ķ įnni
Laxaseiši eru 2-6 įr ķ įnum įšur en žau ganga til sjįvar, žį oršin 10-16 cm löng. Fer žaš eftir frjósemi og hitafari įnna, svo og žéttleika seišanna hversu lengi žau eru aš nį gönguseišažroska. Žvķ getur margt drifiš į daga seišaįrgangs frį žvķ aš kvišpokastigi sleppir og gönguseišastigi er nįš (2. mynd).
Botngerš ręšur afar miklu um žaš hve mikiš af seišum žrķfst į flatareiningu ķ įnum. Eftir žvķ sem botninn veršur grófari og margbreytilegri er meira um skjól fyrir seišin og yfirboršsflöturinn veršur meiri fyrir fęšudżr. Botngerš įnna breytist samt sem įšur lķtiš į milli įra og žvķ ętti hśn ein og sér ekki aš hafa mikiš um mismunandi žéttleika seiša aš gera. Reyndin er samt sem įšur sś aš žéttleiki seiša getur breytist mikiš į milli įra. Žar koma žį til ytri žęttir svo sem tķšarfar og samkeppni milli seiša sömu tegundar eša milli tegunda.
Nokkur fylgni er ķ žvķ aš įrgangur sem er stór vorgamall helst stór og lķtill įrgangur veršur įfram lķtill. En sķšan hafa komiš įr žar sem umskipti verša snör. Rżrna žį allir įrgangar sama įriš vegna breytinga til hins verra ķ umhverfisskilyršum. Žegar hiš andstęša gerist, aš umhverfisskilyrši batna žį getur aš sönnu ekki fjölgaš ķ įrgangi en dįnartala getur lękkaš og žvķ réttir įrgangur śr kśtnum mišaš viš žaš sem annars hefši oršiš ef dįnartala hefši haldist óbreytt. Stundum er notuš sś višmišun aš 90% dįnartala sé frį hrognastigi yfir į fyrsta įr en um 50% dįnartķšni milli įra eftir žaš. Žessi višmišun er langtķma mešaltal en breytileikinn er mun meiri. Žaš er fljótt aš koma fram ķ stęrš įrgangs hvort dįnartala er 30% eša 70% į įri svo aš dęmi sé tekiš.

Tafla 2. Fylgni ķ laxgengd ķ žremur įm į Kólaskaga ķ Rśsslandi og žremur įm į NA-landi; hitastig ķ Barentshafi og Siglunessniši. Fylgnin mišast viš tveggja og žriggja įra tilfęrslu ķ tķma milli Rśsslands og Ķslands. (* * P<0,01 Og * * * P<0,001 )
________________________________________________________________________________________________
Tuloma Kola Pony Hofsį Selį Laxį ķ Žing. Hiti į Kolasn. Hiti į Siglun.
________________________________________________________________________________________________
Tuloma 1
Kola 0,79*** 1
Ponoy 0,83*** 0,79*** 1
Hofsį 0,71** 0,62** 0,70** 1
Selį 0,90*** 0,74*** 0,88*** 0,88*** 1
Laxį ķ Žing. 0,70** 0,76*** 0,88** 0,72** 0,85*** 1
Hiti į Kolasniši 0,77*** 0,62** 0,79*** 0,79*** 0,89*** 0,79*** 1
Hiti į Siglunessn. 0,78*** 0,76*** 0,71** 0,65** 1
________________________________________________________________________________________________

Upp śr 1960 barst hingaš til lands žekking til aš ala laxaseiši allt upp ķ gönguseišastęrš ķ eldisstöšvum. Sķšustu 2-3 įratugi hafa eigendur veišihlunninda nżtt sér žetta nokkuš. Sleppt hefur veriš verulegu af seišum af żmsum stęršum ķ sum vatnakerfi. Bęši vantaši framan af mat į įrangri žessara sleppinga og kapp var einnig meira en forsjį ķ żmsum tilvikum. Nś er žaš meginstefna žeirra sem rįšleggja ķ žessum mįlum aš ekki sé sleppt seišum nema žar sem rannsóknir sżni fram į óyggjandi hag af žeim. Af žvķ sem sagt var hér aš framan um afföll seiša mį ljóst vera aš ekki er vandalaust aš nį įrangri meš seišasleppingum og žvķ verra eftir žvķ sem umhverfi er óstöšugra.
Auk žeirra žįtta sem hér hafa veriš taldir sem hugsanlegir įhrifavaldar į stęrš seišaįrganga getur afrįn į seišin og sjśkdómar ķ žeim haft įhrif į įrgangastyrkleika. Žaš hefur žó reynst erfitt aš finna sannanir žess aš afręningi hafi afgerandi įhrif į stofnstęrš brįšarinnar, frekar er žaš öfugt. Sjśkdómar hafa hins vegar sett sitt mark į stofnstęrš seiša sem og mengun. En žaš er oft tilviljanakennt hvernig žaš gerist žó svo aš afleišingarnar geti veriš miklar žegar žeir atburšir verša. Mörg dęmi eru um žetta erlendis frį en engin stašfest dęmi śr ķslenskum įm.

Sjįvardvöl laxins og afföll ķ hafi
Laxgönguseišin ganga nišur aš vori og sķšan er laxinn eitt til tvö įr ķ sjó žar til hann snżr aftur tilheimaįr sinnar. Endurheimtur af nįttśrulegum seišum hafa reynst vera į bilinu 2-22% hérlendis žau įr sem žaš hefur veriš athugaš. Žvķ geta afföll ķ sjó veriš mikill sveifluvaki (Tafla 1).
Marktęk fylgni er į milli sjįvarhita voriš sem seišin ganga śt śr įnum og veiši į smįlaxi įriš eftir og stórlaxi tveimur įrum seinna. Įr fylgjast aš ķ veiši į sama landssvęši, eins og fyrr er getiš. Žetta bendir til žess aš endurheimtur śr sjó rįši miklu um sveiflur ķ laxveiši. Einnig eru nokkur tengsl į milli stofnstęršarsveiflu ķ laxi og uppsjįvarfiskum eins og lošnu, sem bendir ķ sömu įtt.
Hafa ber samt ķ huga aš verulegt samhengi er milli sjįvarhita og lofthita. Lofthiti ręšur aftur miklu um hitafar ķ įnum og žvķ geta tengslin į milli stęršar laxastofna og sjįvarhita aš hluta veriš fengin eftir žeim leišum.
Žau atriši sem hér hefur veriš bent į eru mun greinilegri ķ laxastofnum į Noršur- og Noršausturlandi. heldur en į Sušur- og Vesturlandi. Fyrir Noršurlandi eru mun meiri sviptingar ķ sjįvargeršum. Stundum er žar aš finna selturķkan og hlżjan sjó ęttašan śr Golfstraumnum, en ķ annan tķma er eingöngu kaldur og nęringarsnaušur pólsjór fyrir Noršurlandi. Fyrir Sušur- og Vesturlandi eru žessir žęttir mun temprašri.
Enn eru ótalin tengsl sem fundist hafa milli stofnstęršar laxastofna frį noršurströnd Ķslands og įm į Kólaskaga. Sett hefur veriš fram tilgįta um žaš aš sjįvarstraumar sem fara inn ķ Barentshaf hafi ķ sér eiginleika, - żmist góša eša slęma fyrir lķfrķkiš -. Straumarnir liggja sķšan ķ vestur og sušur og berast loks til Ķslands 2-3 įrum seinna en geyma enn sķna eiginleika. Žetta veldur samhengi ķ sveiflum ķ lķfrķkinu milli žessara hafsvęša meš tveggja til žriggja įra tķmamun. Tilgįta žessi er studd žeim rökum aš sżnt er fram į marktękt tölfręšilegt samhengi ķ hitastigi, laxastofnum og stofnum sjįvarfiska milli žessara hafsvęša meš fyrrnefndum tķmamun (3. mynd og tafla 2).

Hvernig er hęgt aš spį um laxgengd?
Aš framan sögšu mętti hugsanlega ętla aš lķtill vandi vęri aš spį um laxgengd meš žessari vitneskju; Žaš er hins vegar ekki einfalt mįl. Ķ öllum žessum žįttum er nokkur óvissa og einnig berast upplżsingar um sjógeršir, strauma og veiši į öšrum fiskstofnum stundum žaš seint aš ekki nżtist til spįgeršar. Reynt er žó aš rįša ķ megintilhneigingar og veršur hér fariš yfir helstu žętti sem styšjast mį viš žegar spįš er um komandi laxgengd.
Fyrst er aš taka miš af įrgangastyrkleika smįseiša ķ įnum og hvort įrgangar halda styrk sķnum žar til gönguseišastigi er nįš. Gönguseiši eru talin ķ žremur įm į landinu og segir hlutfallslegur fjöldi og göngutķmi žeirra nokkuš um žaš hvers er aš vęnta. (Talaš eru um hlutfallslegan fjölda seiša žar sem erfitt er aš veiša gönguseiši og sjaldnast nęst nema hlutsżni sem žį er merkt og gönguseišafjöldi reiknašur śt įri seinna eftir merkjahlutfalli ķ fulloršna laxinum). Hįtt seltu- og hitastigs sjįvar į žeim tķma sem seišin eru aš ganga nišur gefur vonir um miklar endurheimtur aš įri. Afföll viršast raunar vera töluverš allan tķmann sem laxinn er ķ sjónum svo hafa veršur žaš ķ huga ef miklar breytingar verša į sjįvarskilyršum.
Yfirleitt er samhengi milli smįlaxaganga og stórlaxaganga įriš eftir (ef sjįvarskilyrši umvendast ekki ķ millitķšinni) enda eru žeir śr sama gönguseišahópi. Góšur smįlax eitt įriš žżšir žvķ góšur stórlax įriš eftir og į sama mįta žżšir lélegur smįlax lélegan stórlax aš įri. Žetta samhengi hélst mjög stöšugt um langt įrabil (4. mynd) en į sķšasta įratug fór žetta hlutfall aš breytast og verša óstöšugra lķka. Žvķ hefur veriš erfišara aš spį um stórlax śt frį smįlaxi įri įšur hin sķšari įr.
Loks er svo aš taka almennt tillit til hvort upp- eša nišursveifla er ķ lķfrķki hafsins og öšrum fiskstofnum sem tengsl finnast viš, žvķ aš tilhneiging er til aš upp- og nišursveiflur standi nokkur įr ķ röš en séu ekki tilviljunarkenndar. Sérstaklega mį žį nefna sterk tengsl milli laxastofna į Kólaskaga og į noršur- og noršaustur Ķslandi.
Ekki nema hluti žessara žįtta hefur veriš settur ķ stęršfręšileg spįlķkön. Žaš verkefni bķšur. Į mešan er reynt aš styšjast viš žessa žętti meš ófullkomnara mati. Nżting laxastofna er lķka meš sportveišum og žvķ finnst sumum sjarminn fara af žeim veišum ef veišispįr verša of nįkvęmar.

Sveiflur ķ stofnum silungs
Žrįtt fyrir aš hér aš framan hafi ašallega veriš fjallaš um laxastofna gilda margar sömu meginreglur fręšilegra žįtta um silungsstofna og žaš sem valdiš getur sveiflum. Skrįning į silungsveišinni hefur veriš lakari og rannsóknir fįtęklegri heldur en į laxastofnum. Žvķ er sķšur hęgt aš einangra hvaš orsakar breytileika ķ stęrš silungastofna.
Hér į eftir verša tekin nokkur dęmi um sveiflur ķ sjógöngustofnum og stašbundnum stofnum urriša og bleikju.
Sjógengnir stofnar Sjóbirtingur finnst ķ įm allt ķ kringum landiš, en žó ašallega ķ įm į Sušur- og Sušvesturlandi. Aflamestu sjóbirtingsįrnar eru ķ Vestur-Skaftafellssżslu. Einnig er vķša sjóbleikja, en žau svęši žar sem hśn er rķkjandi eru fjalllendu blįgrżtissvęšin, Vestfiršir, Tröllaskagi og Austfiršir. Einnig er sjóbleikja ķ bland viš lax ķ mörgum įm.
Žó aš skrįning silungsveiši sé aš jafnaši lakari en į laxveiši mį samt sjį frį žeim stöšum sem, veišitölum hefur veriš haldiš saman į, aš sveiflur eru töluveršar. Af aflatölum śr Vesturdalsį ķ Vopnafirši (5. mynd a) mį sjį aš žegar laxveiši dalar eykst bleikjuveiši og öfugt. Žetta er reyndin ķ fleiri vatnakerfum žar sem bęši lax og bleikja halda sig. Į žessu eru hugsanlegar žęr skżringar aš žegar stofnstęrš lax dregst saman, t.d. vegna kaldara įrferšis, nįi bleikja bśsvęšum af laxinum og stofn hennar vaxi. Eša žį aš umhverfisskilyrši bęši ķ įnum og śti ķ sjó henti bleikju vel ķ kaldari įrum en laxi ķ hlżrri įrum. Einnig er hugsanleg sś skżring aš stangveišifólk snśi sér meira aš bleikjuveiši žegar laxveiši er slök, en sinni bleikjunni sķšur ef laxveiši er meš įgętum. Žessi skżring dugar žó ekki til ein sér.
Ekki er ljóst af hverju sveiflur ķ sjóbirtingi stafa (5. mynd b), en yfir žaš tķmabil (sķšustu 10 įr) sem til eru um seišabśskap į vatnasvęši Skaftįr viršist žéttleiki seiša nokkuš stöšugur. Seišin yfirgefa uppeldissvęšin į žrišja įri. Ekki er ljóst hvort žau ganga rakleitt til sjįvar eša hvort žau dvelja eitt įr til višbótar į ósasvęšum įnna. Mišaš viš hvaš sveiflurnar eru miklar ķ veiši, en seišabśskapur tiltölulega stöšugur, mį ętla aš žęttir sem mest įhrif hafa į stofnstęrš sjóbirtings komi fram eftir aš seišastigi lķkur.
Vķša um land tala bęndur um žaš aš sjóbirtingsveiši hafi minnkaš į sķšustu įratugum mišaša viš žaš sem var į fyrri helmingi žessarar aldar og fram um mišja öldina. Sjaldnast eru handbęrar tölur um žessar veišar og žvķ erfitt aš meta žessa minnkun eša finna orsakir hennar. Hugsanlegt er aš žetta tengist röskun į bśsvęšum urriša. Hann nżtir sér oft hlišarlęki ķ vatnakerfum til seišauppeldis, en litlir lękir hafa vķša oršiš fyrir röskun af manna völdum. Žeir hafa veriš ręstir fram, višstöšutķmi vatns minnkar, rennslissveiflur aukast, įburšar- og eiturefnanotkun ķ landbśnaši hefur aukist og hugsanlega hefur minkur įtt greiša leiš aš fiski ķ minni lękjum fyrst eftir aš hann barst til landsins. Ekki er heldur hęgt aš śtiloka vķštękari įhrif umhverfisžįtta, en hér į landi var sérlega hlżtt tķmabiliš 1920-1960, svo aš dęmi sé tekiš.

Stašbundnir stofnar
Stašbundnir stofnar silungs hafa um aldir veriš nżttir til matar. Sķšustu įratugi hefur dregiš śr žeim notum vegna breyttra lifnašarhįtta. Sś žróun sem hefur įtt sér staš meš nżtingu į sjógöngustofnum silungs og laxastofnum, ž.e. aš nżta žį nęr eingöngu meš sportveišum, hefur ekki nema ķ litlum męli nįš til stašbundinna stofna silungs. Fyrir vikiš hefur myndun veišifélaga, skrįning afla, rannsóknir og fleiri slķkir žęttir setiš į hakanum. Žetta leišir žess aš minna er vitaš um sveiflur ķ stašbundnum silungastofnum.
Nokkrar undantekningar eru į žessu og fer fjölgandi. Mį sem dęmi nefna aš silungsstofnar Mżvatns hafa veriš nżttir meš netaveišum af landeigendum og žar hefur bęši sókn og afli veriš skrįš um langt įrabil (6. mynd a). Einnig hefur veiši į urriša į ófiskgengum hluta Laxįr ķ Ašaldal lengi veriš skrįš (6. mynd b). Žar sem veiši hefur veriš skrįš um nokkurn tķma sést aš verulegar sveiflur eru ķ veišinni. Ef sóknin er stöšug įr frį įri mį ętla aš sveiflur ķ veiši endurspegli sveiflur ķ stęrš fisksstofnanna.
En hverjar eru žį orsakirnar fyrir breytileika ķ stęrš silungsstofna? Sjaldnast er hęgt aš rekja žęr til skertrar endurnżjunargetu, ž.e. hrygningarstofn er nęgur, og nęg nżlišun į fyrsta įri. Žvķ rįšast örlög įrganga vanalega į sķšari skeišum. Žaš eru stęrš bśsvęša, magn fęšu og samkeppni um žį žętti sem mestu mįli skipta. Bśsvęši eru sjaldan breytileg frį einu įri til annars en žaš getur fęšan aftur į móti veriš og fjöldi žeirra sem hana žurfa aš nżta. Žaš sem sķšan veldur breytingum į magni fęšudżra er framleišsla žörunga og plantna. Og ef skyggnst er enn nešar eru žęttir sem rįša framleišslu gróšursins, svo sem magn nęringarefna, hitafar og inngeislun sólar. Oftast žarf žvķ aš leita skżringanna į sveiflum ķ fiskstofnum ķ grunnžįttunum, sem sķšan rekja sig upp fęšukešjuna. Žegar sķšan įhrif fęšuskorts eru farin aš gera vart viš sig ķ fiskstofni, geta sjśkdómar og snķkjudżr flżtt fyrir fiskdauša ķ stofninum, sem annars vęru til lķtils tjóns.



Upplżsingažjónusta landbśnašarins, Bęndahöllinni v/Hagatorg
IS-107 Reykjavķk,, sķmi 563 0300
uppl@bi.bondi.is